Ar ne metas perrašyti stereotipinę "mažos princesės" istoriją?
Auginantiems drąsias mergaites
Savo dukrai kasdien linkiu drąsos. Patirti, pažinti, pabandyti. Drąsos gyventi ir būti savimi. Nes tai man atrodo svarbiausia. Tik kai dukra pamėgo rožinę spalvą, surasti drabužių, kurie kartotų tą žinutę tapo sunku. Nes jei rausva, tai miela ir švelni.
Nes pasirodo nuotykiai - berniukams. Bet ar tikrai?
Todėl sukūriau "Drąsi mergaitė". Pradžioje kūriau kaip pareiškimą pasauliui, tada - priminimą mergaitėms. Bet juk jos ir taip žino, kad gali būti viskas, kas nori! Tik mes išmokome jas ribų. Todėl tai pirmiausia priminimas sau. Nes kartais, kai dukra su tulio sijonu lekia dviračiu nuo kalno, nusistebiu - tarytum tai būtų nesuderinama.
Bet ji - tokia. Rausva, bet ne pricesė. Ji nei berniukiška, nei mergaitiška. Ji - Agotiška. Tokia, kokia nori būti, ir kasdien truputį kitokia.
"Drąsi mergaitė" - tai mano palinkėjimas jai tokia išlikti. Ir priminimas man ir kitiems tėvams nustoti ieškoti ribų, kur jų nėra.
Termo lipdukai vaikų drabužių dėmėms paslėpti. Nebeprakaituokite bandydami išskalbti sunkiai panaikinamas dėmes.
Pasirinkite labiausiai patinkantį dizainą, priklijuokite karštu lygintuvu, ir leiskite savo Bambizui terliotis toliau.
